Lietuvos Šaškių Kompozicijos Mėgėjų Sąjunga
Lietuvos sprendimo čempionatai
Nacionalinės šaškių kompozicijos taisyklės
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Šaškių kompozicijos apibrėžimas.
Šaškių kompozicija – šaškių žaidimo kūrybos sritis, parodanti šaškių žaidimo estetines galimybes. Šaškių kompozicijoje vadovaujamasi šaškių žaidimo taisyklėmis ir šaškių kompozicijos kūriniams privalomais pagrindiniais reikalavimais bei būdingomis estetinėmis charakteristikomis.
1.2. Pagrindinės šaškių kompozicijos sąvokos:
1.2.1. Šaškių kompozicijos kūrinys – kompozicija ir jos sprendimas.
1.2.2. Kompozicija – šaškių pozicija (pradinė padėtis) šaškių lentoje, atitinkanti kompozicijai privalomus pagrindinius reikalavimus, estetines charakteristikas bei turinti kompozicijai keliamą užduotį.
1.2.3. Užduotis – nustatyta kompozicijos įvykdymo sąlyga (laimėjimas, lygiosios, uždaryti griežtai apibrėžtą baltųjų ar juodųjų šaškių – paprastų ar (ir) damų – kiekį). Užduoties vykdymas atliekamas kompozicijos sprendimu, kurį ėjimu (kirtimas negalimas) pradeda baltosios šaškės.
1.2.4. Kompozicijos sprendimas – kompozicijos sprendimo variantų visuma:
1.2.4.1. Pagrindinis kompozicinis variantas – sprendimo variantas atitinkantis kompozicijos sprendimui privalomus pagrindinius reikalavimus, estetines charakteristikas bei užsibaigiantis finalu.
1.2.4.2. Kompoziciniai variantai – sprendimo variantai atitinkantys kompozicijos sprendimui privalomus pagrindinius reikalavimus, estetines charakteristikas bei užsibaigiantys finalais, kurie skiriasi nuo pagrindinio kompozicinio varianto.
1.2.4.3. Pasikartojantys kompoziciniai variantai (sekvencijos) – sprendimo variantai atitinkantys kompozicijos sprendimui privalomus pagrindinius reikalavimus, estetines charakteristikas bei užsibaigiantys tais pačiais finalais.
1.2.4.4. Kompoziciniai klaidinantys sprendimai – klaidinantys kompoziciniai variantai ir kompoziciniai iliuziniai variantai (etiuduose). Klaidinantis kompozicinis variantas – klaidinančiai kitas kompozicijos sprendimas, kuriuo įvykdoma užduotis, išskyrus vieną atvejį, kai užduotis neįvykdoma. Kompozicinis iliuzinis variantas (etiuduose) – variantas klaidinančiame kompoziciniame variante, kuriame įvykdoma užduotis, jeigu juodosios neišnaudoja vienintelio atvejo pasiekti lygiąsias (kai etiudo užduotis - laimėjimas) arba laimėjimą (kai etiudo užduotis – lygiosios).
1.2.4.5. Nekompoziciniai variantai, kurie reikalingi užduoties įvykdymo įrodymui.
1.3. Šaškių kompozicijos skyriai pagal šaškių žaidimo rūšį:
1.3.1. Šaškių kompozicijos kūriniai paprastosiomis šaškėmis.
1.3.2. Šaškių kompozicijos kūriniai šimtalangėmis šaškėmis.
1.4. Šaškių kompozicijos kūrinių žanrai paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis pagal kompozicijos šaškių skaičių, kompozicijai keliamą užduotį ir sprendime vyraujantį žaidimą:
1.4.1. Problemos.
1.4.2. Etiudai.
1.4.3. Uždaviniai.
1.5. Šaškių kompozicijos kūrinio egzistavimo pradžia laikoma:
1.5.1. Nuo pirmosios publikacijos spaudoje, leidinyje.
1.5.2. Nuo pirmosios publikacijos internete.
1.5.3. Nuo registravimo termino pabaigos varžybose.
1.6. Šaškių kompozicijos kūrinys varžybose vertinamas:
1.6.1. Respublikinėse – pagal 10 taškų sistemą su 0,25 taško intervalais.
1.6.2. Tarptautinėse – pagal 100 taškų sistemą su 1 taško intervalais.
2. Bendri pagrindiniai reikalavimai visų žanrų šaškių kompozicijos kūriniams
2.1. Pagrindiniai reikalavimai privalo būti vykdomi. Jų nevykdymas sunaikina kompoziciją ir jos sprendimą kaip šaškių kompozicijos kūrinį.
2.2. Bendri pagrindiniai reikalavimai, keliami visų žanrų šaškių kompozicijos kūriniams:
2.2.1. Kompozicijai:
2.2.1.1. Originalumas – kompozicija su jai keliama užduotimi negali visiškai sutapti su paskelbta pozicija. Kompozicija taip pat negali visiškai sutapti su paskelbta pozicija iš partijos ar jos analizės.
2.2.1.2. Legalumas – kompozicijos pradinė padėtis privalo būti legali t.y. esant paruoštam juodųjų šaškių kirtimui pradinėje padėtyje turi būti įmanomas tokios padėties susidarymas iš padėties be paruošto kirtimo. Legalumo įrodymui gali būti panaudotas neribotas juodųjų ir baltųjų šaškių – paprastųjų ar (ir) damų kiekis, tačiau legalios kompozicijos maksimalus šaškių skaičius paprastosiomis šaškėmis turi būti ne didesnis kaip 12x12, o šimtalangėmis šaškėmis ne didesnis kaip 20x20.
2.2.1.3. Ekonomiškumas – kompozicijos pradinėje padėtyje negali būti juodųjų šaškių statisčių, kurias galima nuimti nuo šaškių lentos nekeičiant sprendimo, ir nėra reikalingos:
2.2.1.3.1. Sudaryti pradinės padėties konstrukcijai.
2.2.1.3.2. Pašalinti šalutinį sprendimą.
2.2.1.3.3. Keisti kirtimo kryptį.
2.2.2. Kompozicijos sprendimui:
2.2.2.1. Užduoties įvykdymas – kompozicija privalo turėti sprendimą, kuriuo įvykdoma užduotis. Kompozicijos užduotis turi būti įvykdoma visuose sprendimo variantuose. Šios sąlygos neįvykdymas vadinamas neišsprendžiamumu.
2.2.2.2. Vienintelis kompozicijos sprendimas – kompozicijos užduotis privalo būti įvykdyta tik vieninteliu sprendimu. Kitas kompozicijos sprendimas iš užduotį vykdančių šaškių pusės, kuriuo įvykdoma užduotis, vadinamas šalutiniu sprendimu.
2.2.2.3. Kompozicinis sprendimo variantų kiekis – kiekvieno žanro kompozicijos sprendime privalo būti ne mažesnis negu nustatytas kompozicinių variantų kiekis.
2.2.2.4. Ekonomiškumas – kompozicinio sprendimo varianto finale negali būti baltųjų šaškių, nereikalingų keliamai užduočiai įvykdyti.
2.2.2.5. Leistinas dualių (alternatyvių ėjimų ar kirtimų) kiekis. Dualė – tai kitas sprendimo variantas iš užduotį vykdančių šaškių pusės, kuriuo įvykdoma užduotis, bet finalas nesiskiria. Dualė fiksuojama baltųjų ėjimams ar kirtimams. Dualės rūšys:
2.2.2.5.1. Ėjimų sukeitimas – ėjimų tvarkos sukeitimas.
2.2.2.5.2. Alternatyvi šaškės auka – šaškės aukojimas, kuris nekeičia sprendimo varianto.
2.2.2.5.3. Alternatyvūs ėjimai paprasta šaške – šaškės patekimas į tą patį langelį alternatyvių ėjimų seka.
2.2.2.5.4. Alternatyvus damos ėjimas diagonale – damos ėjimas, kuris gali baigtis daugiau kaip viename tos pačios diagonalės langeliuose.
2.2.2.5.5. Alternatyvus damos kirtimas diagonale – damos kirtimas, kuris gali baigtis daugiau kaip viename tos pačios diagonalės langeliuose.
2.2.2.5.6. Sprendimo prailginimas – sprendimo prailginimas vienu ėjimu be pozicijos pasikartojimo.
2.2.2.5.7. Sprendimo užtęsimas – sprendimo užtęsimas ėjimų pasikartojimais, kai pozicija kartojasi.
2.2.2.5.8. Alternatyvus kirtimas:
2.2.2.5.8.1. Kirtimas ratu skirtingomis kryptimis į tą patį langelį.
2.2.2.5.8.2. Kirtimas skirtinga kirtimo seka į tą patį langelį, kuris nekeičia sprendimo varianto.
3. Bendros estetinės charakteristikos visų žanrų šaškių kompozicijos kūriniams
3.1. Estetinių charakteristikų įvykdymas didina kompozicijos ir jos sprendimo kaip šaškių kompozicijos kūrinio vertę.
3.2. Bendros estetinės charakteristikos, keliamos visų žanrų šaškių kompozicijos kūriniams:
3.2.1. Kompozicijai:
3.2.1.1. Naujumas – kompozicija neturi panašumo su jau skelbtomis kompozicijomis.
3.2.1.2. Praktiškumas – natūralus, atitinkantis šaškių žaidimo praktiką, kompozicijos šaškių išsidėstymas pradinėje padėtyje.
3.2.1.3. Pradinės padėties šaškių išsidėstymas – pozicija nereikalaujanti legalumo įrodymo.
3.2.2. Kompozicijos sprendimui:
3.2.2.1. Originalumas – neturi panašumų su jau skelbtais kompozicijų sprendimais.
3.2.2.2. Sprendimo grožis – nestandartiniai, sunkiai numanomi ėjimai bei efektingi finalai.
3.2.2.3. Sprendimo išsišakojimas – juodųjų šaškių gynybos variantų kiekis.
3.2.2.4. Šaškių aktyvumas – aktyvi šaškė yra laikoma ta, kuri dalyvauja sprendime iki finalo.
3.2.2.5. Sprendimo švarumas – mažesnis leistinų dualių kiekis.
3.2.2.6. Ekonomiškumas – sprendime nėra pasyvių juodųjų šaškių, reikalingų tik sudaryti pradinės padėties konstrukcijai, pašalinti šalutinį sprendimą ar keisti kirtimo kryptį.
4. Problemų žanras paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis
4.1. Problema paprastosiomis šaškėmis – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje baltųjų šaškių skaičius yra ne mažesnis kaip 5, o maksimalus visų šaškių skaičius yra ne didesnis kaip 12x12. Problemos sprendime vyrauja kombinacinis žaidimas – priverstiniai juodųjų šaškių kirtimai ir (ar) ėjimai. Problemos užduotis – “laimėjimas” arba “lygiosios”. Problemoje negali būti damų pradinėje padėtyje.
4.1.1. Papildomai problemose paprastosiomis šaškėmis gali būti išskiriama – maža problema – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje šaškių skaičius yra ne didesnis kaip 6x6.
4.2. Problema šimtalangėmis šaškėmis – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje baltųjų šaškių skaičius yra ne mažesnis kaip 5, o maksimalus visų šaškių skaičius yra ne didesnis kaip 20x20. Problemos sprendime vyrauja kombinacinis žaidimas – priverstiniai juodųjų šaškių kirtimai ir (ar) ėjimai. Problemos užduotis – “laimėjimas”. Problemoje negali būti damų pradinėje padėtyje.
4.2.1. Papildomai problemose šimtalangėmis šaškėmis gali būti išskiriama:
4.2.1.1. Miniatiūra – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje šaškių skaičius yra ne didesnis kaip 7x7.
4.2.1.1.1. Papildomai miniatiūrų kategorijoje gali būti išskiriama – maža miniatiūra – kompozicija, kurios pradinėje padėtyje šaškių skaičius yra ne didesnis kaip 5x6 ar 6x5.
4.2.1.2. Maža problema – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje šaškių skaičius yra ne didesnis kaip 9x9.
4.2.1.3. Vidutinė problema – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje šaškių skaičius yra ne mažesnis kaip 9x10 ar 10x9 ir ne didesnis kaip12x12.
4.2.1.4. Didelė problema – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje šaškių skaičius yra ne mažesnis kaip 12x13 ar 13x12 ir ne didesnis kaip15x15.
4.2.1.5. Gigantiška problema – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje šaškių skaičius yra ne mažesnis kaip 15x16 ar 16x15.
4.3. Daminė problema paprastosiomis šaškėmis – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje baltųjų šaškių skaičius yra ne mažesnis kaip 5, o maksimalus visų šaškių skaičius yra ne didesnis kaip 12x12. Daminės problemos užduotis – “laimėjimas” arba “lygiosios”. Daminės problemos pradinėje padėtyje turi būti bent viena baltųjų ar juodųjų šaškių dama reikalinga užduočiai įvykdyti. Pradinėje padėtyje skirtumas tarp juodųjų ir baltųjų šaškių neribojamas.
4.4. Daminė problema šimtalangėmis šaškėmis – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje baltųjų šaškių skaičius yra ne mažesnis 5, o maksimalus visų šaškių skaičius yra ne didesnis kaip 20x20. Problemos užduotis – “laimėjimas”. Daminės problemos pradinėje padėtyje turi būti bent viena baltųjų ar juodųjų šaškių dama reikalinga užduočiai įvykdyti. Pradinėje padėtyje skirtumas tarp juodųjų ir baltųjų šaškių neribojamas.
4.5. Problemos ir daminės problemos paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis sprendimo sudedamosios dalys:
4.5.1. Įžanga – pozicinis žaidimas su priverstiniais juodųjų šaškių ėjimais (kirtimai negalimi). Įžanga baigiasi juodųjų šaškių ėjimu. Įžangos problemoje gali ir nebūti.
4.5.2. Kombinacija – žaidimas su baltųjų šaškių aukojimais ir priverstiniais juodųjų šaškių kirtimais. Problemoje gali būti kontrkombinacija – žaidimas su juodųjų šaškių aukojimais ir priverstiniais baltųjų šaškių kirtimais.
4.5.3. Endšpilis – pozicinis žaidimas po kombinacijos. Problemoje endšpilio gali ir nebūti.
4.5.4. Finalas – baigiamoji pozicija po kombinacijos, kai nebėra juodųjų šaškių arba jos yra uždarytos bei pozicija, kai juodosios šaškės dar gali atlikti vieną ėjimą iki visų šaškių atidavimo.
4.5.5. Problemoje ir daminėje problemoje paprastosiomis šaškėmis su užduotimi „Lygiosios“ finalu kompoziciniame variante laikoma pozicija, kurioje akivaizdžiai lygus, nereikalaujantis įrodymo, baltųjų ir juodųjų šaškių jėgų santykis.
4.6. Problemoms ir daminėms problemoms paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis taikomi bendri pagrindiniai reikalavimai ir bendros estetinės charakteristikos.
4.7. Papildomi pagrindiniai reikalavimai problemoms ir daminėms problemoms paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis. Jų nevykdymas sunaikina kompoziciją ir jos sprendimą:
4.7.1. Kompozicijai:
4.7.1.1. Šaškių skirtumas – skirtumas tarp baltųjų ir juodųjų šaškių:
4.7.1.1.1. Paprastųjų šaškių problemos pradinėje padėtyje juodųjų šaškių skaičius negali būti daugiau kaip viena šaške didesnis už baltųjų šaškių skaičių.
4.7.1.1.2. Paprastųjų šaškių problemos pradinėje padėtyje baltųjų šaškių skaičius negali būti daugiau kaip dviem šaškėmis didesnis už juodųjų šaškių skaičių.
4.7.1.1.3. Šimtalangių šaškių problemos pradinėje padėtyje juodųjų šaškių skaičius negali būti daugiau kaip viena šaške didesnis už baltųjų šaškių skaičių, išskyrus gigantiškas problemas, kuriose skirtumas tarp juodųjų ir baltųjų šaškių skaičiaus gali būti dvi šaškės, bet šiuo atveju problemos sprendime negali būti nei vienos dualės.
4.7.1.1.4. Šimtalangių šaškių problemos pradinėje padėtyje baltųjų šaškių skaičius negali būti daugiau kaip dviem šaškėmis didesnis už juodųjų šaškių skaičių.
4.7.1.2. Damų ekonomiškumas – paprastųjų ir šimtalangių šaškių daminės problemos pradinėje padėtyje negali būti baltųjų ir juodųjų damų statisčių, kurias galima pakeisti paprastomis šaškėmis, nekeičiant sprendimo, ir nėra reikalingos pašalinti šalutinį sprendimą.
4.7.2. Kompozicijos sprendimui:
4.7.2.1. Kompozicinių variantų kiekis – ne mažiau kaip vienas kompozicinis sprendimo variantas.
4.7.2.2. Kompozicijos sprendimo švarumas – paprastųjų šaškių problemos pirmame ėjime nėra ėjimų sukeitimo dualės.
4.7.2.3. Kompozicijos sprendimo švarumas – šimtalangių šaškių problemoje nėra ėjimų sukeitimo dualės.
4.7.2.4. Kirtimo ekonomiškumas – šimtalangių šaškių problemos baigiamajame kombinacijos kirtime nėra alternatyvaus kirtimo diagonale dama dualės.
4.7.2.5. Kompozicinio varianto sprendimo švarumas – nėra daugiau kaip vienos dualės iki finalo.
4.8. Papildomos estetinės charakteristikos problemoms ir daminėms problemoms paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis, kurios didina jų vertę:
4.8.1. Kompozicijai:
4.8.1.1. Pradinės padėties šaškių išsidėstymas – pradinėje padėtyje nėra paruošto baltųjų šaškių kirtimo.
4.8.2. Kompozicijos sprendimui:
4.8.2.1. Daugiavariantiškumas – didesnis kompozicinių variantų kiekis.
4.8.2.2. Kompozicinio varianto sprendimo švarumas – nėra dualės iki finalo.
4.8.2.3. Kompozicinis iliuzinis žaidimas – kompozicinių klaidinančių sprendimų kiekis.
4.8.2.4. Baltųjų šaškių aukos ekonomiškumas (šis reikalavimas netaikomas endšpilyje) – šimtalangėse šaškėse ekonomine auka laikoma:
4.8.2.4.1. Auka, kai iliuzinio pasirinkimo („daugumos“ taisyklė) kertamų šaškių skirtumas nuo privalomo kirtimo ne didesnis kaip viena šaškė.
4.8.2.4.2. Auka, kai dviejų ir daugiau baltųjų šaškių kirtimas, esant pasirinkimui, užsibaigia skirtingais kompoziciniais variantais.
4.8.2.4.3. Auka, kai dviejų baltųjų šaškių be pasirinkimo kirtimas juodąja paprasta šaške vyksta per daminį langelį.
5. Etiudų žanras paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis
5.1. Etiudas paprastosiomis šaškėmis – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje maksimalus baltųjų šaškių (paprastų ir (ar) damų) skaičius yra ne daugiau kaip 4, o juodųjų šaškių (paprastų ir (ar) damų) skaičius yra ne daugiau kaip 6. Etiudo sprendime vyrauja pozicinis endšpilinis žaidimas. Etiudo užduotis – “laimėjimas” arba “lygiosios”.
5.2. Etiudas šimtalangėmis šaškėmis – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje maksimalus baltųjų šaškių (paprastų ir (ar) damų) skaičius yra ne daugiau kaip 4, o juodųjų šaškių (paprastų ir (ar) damų) skaičius yra ne daugiau kaip 7. Etiudo sprendime vyrauja pozicinis endšpilinis žaidimas. Etiudo užduotis – “laimėjimas” arba “lygiosios”.
5.3. Etiudui paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis taikomi bendri pagrindiniai reikalavimai ir bendros estetinės charakteristikos.
5.4. Papildomi pagrindiniai reikalavimai etiudams paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis. Jų nevykdymas sunaikina kompoziciją ir jos sprendimą:
5.4.1. Kompozicijos sprendimui:
5.4.1.1. Kompozicinių variantų kiekis – ne mažiau kaip du kompoziciniai sprendimo variantai. Skirtumu tarp kompozicinių variantų laikoma:
5.4.1.1.1. Skirtingas finalas. Finalas – baigiamoji pozicija, kai nebėra juodųjų šaškių arba jos yra uždarytos arba pozicija, kai juodosios šaškės dar gali atlikti vieną ėjimą iki visų šaškių atidavimo. Finalu taip pat laikoma pozicija su viena baltųjų šaške (paprastąja arba dama), kai juodosios dar gali atlikti daugiau kaip vieną ėjimą iki visų šaškių atidavimo.
5.4.1.1.2. Ne mažiau kaip du skirtingi baltųjų šaškių (paprastųjų ar (ir) damų) ėjimai ar (ir) kirtimai kompoziciniuose variantuose, jei finalai juose vienodi.
5.4.1.2. Vienintelis sprendimo variantas – nėra šalutinio sprendimo iki kompozicinių variantų išsišakojimo.
5.4.1.3. Kompozicijos sprendimo švarumas – nėra nei vienos dualės iki kompozicinių variantų išsišakojimo.
5.5. Papildomi pagrindiniai reikalavimai kompoziciniam variantui. Jų nevykdymas sunaikina sprendimo kompozicinį variantą:
5.5.1. Vienintelis kompozicinio varianto sprendimas – nėra šalutinio sprendimo kompoziciniame variante.
5.5.2. Kompozicinio varianto sprendimo švarumas – nėra daugiau kaip vienos dualės iki finalo.
5.5.3. Etiude su užduotimi „Lygiosios“ finalu kompoziciniame variante laikoma pozicija, kurioje akivaizdžiai lygus, nereikalaujantis įrodymo, baltųjų ir juodųjų šaškių jėgų santykis.
5.6. Papildomos estetinės charakteristikos kompozicijai ir jos sprendimui, kurios didina etiudo vertę:
5.6.1. Kompozicijai:
5.6.1.1. Pradinės padėties šaškių išsidėstymas – pradinėje padėtyje nėra paruošto baltųjų šaškių kirtimo.
5.6.1.2. Idėjos originalumas – savitas naujų idėjų ir galimybių atskleidimas.
5.6.2. Kompozicijos sprendimui:
5.6.2.1. Naujoviškumas – nauji kompozicinių sprendimo variantų suderinimai.
5.6.2.2. Daugiavariantiškumas – didesnis kompozicinių variantų kiekis.
5.6.2.3. Kompozicinis klaidinantis žaidimas – didesnis kompozicinių klaidinančių variantų ir kompozicinių iliuzinių variantų kiekis.
5.7. Papildomos estetinės charakteristikos kompoziciniam variantui, kurios didina jo vertę:
5.7.1. Tikslus pozicinis žaidimas – nėra dualės iki finalo.
5.7.2. Finalo ekonomiškumas – tikslus finalas pozicijoje su viena baltųjų šaške (paprastąja arba dama). Prie ekonominių finalų priskiriamos tradicinės endšpilinės pozicijos.
5.7.3. Kompozicinio varianto sprendimo švarumas – mažesnis dualių kiekis kompoziciniame variante.
6. Uždavinių žanras paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis
6.1. Uždavinys paprastosiomis šaškėmis – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje maksimalus šaškių (paprastųjų ir (ar) damų) skaičius neviršija 12x12. Uždavinio sprendime vyrauja kombinacinis žaidimas – priverstiniai juodųjų šaškių ėjimai ar kirtimai. Uždavinio užduotis – uždaryti griežtai apibrėžtą juodųjų ar baltųjų šaškių – paprastų ar (ir) damų – kiekį, kurį būtina nurodyti užduotyje.
6.2. Uždavinys šimtalangėmis šaškėmis – šaškių kompozicijos kūrinys, kurio pradinėje padėtyje maksimalus šaškių (paprastųjų ir (ar) damų) skaičius neviršija 20x20. Uždavinio sprendime vyrauja kombinacinis žaidimas – priverstiniai juodųjų šaškių ėjimai ar kirtimai. Uždavinio užduotis – uždaryti griežtai apibrėžtą juodųjų ar baltųjų šaškių – paprastų ar (ir) damų – kiekį, kurį būtina nurodyti užduotyje.
6.3. Uždaviniai paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis pagal keliamą užduotį skirstomi:
6.3.1. Uždavinys, kuriame uždarytas juodųjų paprastų šaškių kiekis, nurodytas užduotyje.
6.3.2. Uždavinys, kuriame uždarytas baltųjų paprastų šaškių kiekis, nurodytas užduotyje.
6.3.3. Uždavinys, kuriame uždarytas juodųjų damų kiekis, nurodytas užduotyje.
6.3.4. Uždavinys, kuriame uždarytas baltųjų damų kiekis, nurodytas užduotyje.
6.3.5. Uždavinys, kuriame uždarytas juodųjų damų su juodosiomis paprastomis šaškėmis kiekis, nurodytas užduotyje.
6.3.6. Uždavinys, kuriame uždarytas baltųjų damų su baltosiomis paprastomis šaškėmis kiekis, nurodytas užduotyje.
6.4. Papildomai uždavinių žanre paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis pagal šaškių kiekį pradinėje padėtyje gali būti išskiriama:
6.4.1. Paprastųjų šaškių uždavinys – miniatiūra – kompozicija, kurios pradinėje padėtyje šaškių skaičius neviršija 6 iš vykdančių užduotį šaškių pusės.
6.4.2. Šimtalangių šaškių uždavinys – miniatiūra – kompozicija, kurios pradinėje padėtyje šaškių skaičius neviršija 7 iš vykdančių užduotį šaškių pusės.
6.5. Uždaviniams paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis taikomi bendri pagrindiniai reikalavimai ir bendros estetinės charakteristikos.
6.6. Papildomi pagrindiniai reikalavimai uždaviniams paprastosiomis ir šimtalangėmis šaškėmis, kurių nevykdymas sunaikina kompoziciją ir jos sprendimą:
6.6.1. Kompozicijai:
6.6.1.1. Ekonomiškumas iš vykdančios užduotį pusės – pradinėje padėtyje negali būti damų statisčių,. Damos statistės – tai damos, kurias galima pakeisti paprastomis šaškėmis, nekeičiant sprendimo.
6.6.1.2. Ekonomiškumas iš nevykdančios užduotį pusės – pradinėje padėtyje negali būti damų statisčių. Damos statistės – tai damos, kurias galima pakeisti paprastomis šaškėmis, nekeičiant sprendimo ir nėra reikalingos pašalinti šalutinį sprendimą.
6.6.2. Kompozicijos sprendimui:
6.6.2.1. Kompozicinių variantų kiekis – ne mažiau kaip du kompoziciniai sprendimo variantai su skirtingais finalais. Finalas – baigiamoji pozicija, kai užduotis įvykdyta.
6.6.2.2. Vienintelis kompozicijos sprendimas – nėra šalutinio sprendimo iki kompozicinių variantų išsišakojimo.
6.6.2.3. Kompozicijos sprendimo švarumas – nėra nei vienos dualės iki kompozicinių variantų išsišakojimo.
6.7. Papildomi pagrindiniai reikalavimai kompoziciniam variantui. Jų nevykdymas sunaikina sprendimo kompozicinį variantą:
6.7.1. Vienintelis kompozicinio varianto sprendimas – nėra šalutinio sprendimo.
6.7.2. Kompozicinio varianto sprendimo švarumas – nėra daugiau kaip dvi dualės.
6.8. Papildomos estetinės charakteristikos, kurios didina uždavinio vertę:
6.8.1. Kompozicijai:
6.8.1.1. Pradinės padėties ekonomiškumas – nėra paruoštų kirtimų ar paruoštų finalų.
6.8.2. Kompozicijos sprendimui:
6.8.2.1. Autorinio sumanymo originalumo laipsnis – nauji finalai, nauji finalų deriniai, reti finalų deriniai.
6.8.2.2. Finalų įvairiapusiškumas – šaškių uždarymas skirtingose lentos laukeliuose.
6.8.2.3. Užduoties įvykdymo kombinacinio žaidimo priemonių įvairovė.
7. Šaškių kompozicijos kūrinio apiforminimas
7.1. Kompozicijos apiforminimo būdai:
7.1.1. Diagrama.
7.1.2. Notacija.
7.1.3. Diagrama ir notacija.
7.2. Kompozicija diagramoje vaizduojama laisvai pasirenkama forma.
7.3. Kompozicija notacija užrašoma:
7.3.1. Paprastosiose šaškėse nurodant šaškių lentos langelių numerių seką su baltųjų, o po to juodųjų šaškių išsidėstymu. Užrašymas vykdomas langelių numerių didėjimo tvarka pradedant nuo a stulpelio.
7.3.2. Šimtalangėse šaškėse nurodant šaškių lentos langelių numerių seką su juodųjų, o po to baltųjų šaškių išsidėstymu. Užrašymas vykdomas langelių numerių didėjimo tvarka.
7.4. Kompozicijos sprendimo apiforminimo būdai:
7.4.1. Pilna notacija.
7.4.2. Sutrumpinta notacija – šaškių lentos langelių numerių seka į kuriuos atitinkamai patenka baltųjų ir juodųjų šaškės (juodųjų šaškių langelio numeriai nurodomi skliaustuose). Esant vieninteliam juodųjų šaškių ėjimui ar kirtimui, jį nurodyti nebūtina.
7.4.2.1. Sutrumpintoje notacijoje, esant alternatyviam pasirinkimui į tą patį šaškių lentos langelį, ėjimo užrašymas atliekamas:
7.4.2.1.1. Paprastosiose šaškėse – dviem raidėmis ir skaičiumi, nurodant raidę iš kurio langelio ir pilnai langelį į kurį patenka šaškė.
7.4.2.1.2. Šimtalangėse šaškėse – trimis skaičiais, pilnai nurodant iš kurio langelio ir antrąjį skaičių langelio į kurį patenka šaškė.
7.4.2.2. Sutrumpintoje notacijoje, esant alternatyviam kirtimo pasirinkimui, kai kirtimas užsibaigia tame pačiame langelyje, būtina nurodyti kirtimo seką.
7.5. Kompozicijos legalumo įrodymas:
7.5.1. Akivaizdaus kompozicijos legalumo įrodymo pateikti nebūtina.
7.5.2. Neakivaizdaus kompozicijos legalumo įrodymui būtina pateikti visų šaškių išsidėstymą notacija bei juodųjų ir baltųjų šaškių ėjimų ar kirtimų seką, po kurių susidaro pradinė padėtis.
7.6. Šaškių kompozicijos kūrinio su keliais sprendimo variantais žymėjimas:
7.6.1. Pagrindinis kompozicinis variantas, jei būtina nuoroda į jį, žymimas VP.
7.6.2. Kompoziciniai variantai (išskyrus pagrindinį) žymimi didžiosiomis lotyniškomis raidėmis: A, B, C, ir t.t. (išskyrus raides Z ir Y). Esant pasikartojantiems kompoziciniams variantams (sekvencijoms), pridedamas skaičius: A1, A2, A3 ir t.t.
7.6.3. Klaidinantis kompozicinis variantas žymimas lotyniška raide Z. Esant keliems klaidinantiems kompoziciniams variantams, pridedamas skaičius: Z1, Z2, Z3 ir t.t.
7.6.4. Kompozicinis iliuzinis variantas žymimas lotyniška raide Y. Esant keliems kompoziciniams iliuziniams variantams, pridedamas skaičius: Y1, Y2, Y3 ir t.t.
7.6.5. Nekompoziciniai variantai, kurie reikalingi užduoties įvykdymo įrodymui žymimi mažosiomis lotyniškomis raidėmis: a, b, c, ir t.t.
7.7. Kompozicijos sprendime turi būti nurodytos esamos dualės.
8. Šaškių kompozicijos varžybų rengimas
8.1. Šios taisyklės galioja visoms Lietuvos šaškių kompozicijos mėgėjų sąjungos (LŠKMS) ar su jos pritarimu rengiamoms šaškių kompozicijos varžyboms.
8.2. Šaškių kompozicijos varžybos rengiamos pagal organizatoriaus parengtus nuostatus ar reglamentą, kurie neprieštarauja šioms šaškių kompozicijos taisyklėms.
8.3. Tarptautinės FMJD CPI klasifikuojamos varžybos rengiami pagal tarptautines taisykles. Pagal šias taisykles surengtas varžybas Lietuvos šaškių kompozicijos mėgėjų sąjunga (LŠKMS) pripažįsta net ir tuo atveju, jei tarptautinės taisyklės skiriasi nuo patvirtintų nacionalinių taisyklių.
9. Taisyklių tvirtinimo, galiojimo, papildymo ar pakeitimo tvarka
9.1. Šias taisykles tvirtina Lietuvos šaškių kompozicijos mėgėjų sąjungos (LŠKMS) Vykdomasis komitetas.
9.2. Lietuvos šaškių kompozicijos mėgėjų sąjungos (LŠKMS) Vykdomasis komitetas nustato šių taisyklių įsigaliojimo pradžią ir galiojimo laiką. Taip pat turi teisę padaryti jose papildymus ar pakeitimus.
9.3. Lietuvos šaškių kompozicijos mėgėjų sąjungos (LŠKMS) Vykdomasis komitetas gali nustatyti ir kitokią šių taisyklių tvirtinimo, galiojimo, papildymo ar pakeitimo tvarką.
2007 – 04 – 27 LSKMS VK priimtas nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių papildymas:
4.5.4.1.Paprastųjų šaškių problemos kompozicinio varianto finalu taip pat laikoma pozicija su viena baltųjų dama, kai juodosios dar gali atlikti daugiau kaip vieną ėjimą iki visų šaškių atidavimo.
Šis nacionalinių šaškių kompozicijos taisyklių papildymas įsigalioja nuo 2007 – 05 – 01.